vesti


vesti
vèsti, vẽda, vẽdė KBII162; SD1194, SD291,399, B506, H, H176, R, , D.Pošk, Sut, N, M 1. tr. K, Š, , NdŽ, padėti eiti prilaikant: Paėmė aną jau po rankos vèsti ten Trk. Do tik až rankos vẽda vaiką (mažas dar) Klt. Dukrytė pati jau atsistojo ir vedamà eina pamažėle Krs. Kai až rankiotės vedì, tai net dunda, kaip eina Slk. Ans muni nutvėrė i vẽda iš miško lauk Vvr. Tėvas vẽda iš pirkios, o ana spirias, neina Klt. Kad neina, veste atvesk J.Jabl. Onytė pati nežinojo, kas jai darosi, nesipriešindama ėjo vedama LzP. Vienas veda až rankelės, antras až antrosios LLDII63. Reiks bernelis girtas vesti ir jo pypkę kartu nešti LTR(Brž). Dėkuo ponuo Dievuo, kad ne vedamúoju esu, sau taką dar matau Šts. Pats nepasijutau, kaip pavijau vedamąjį, užbėgau jam už akių ir pamojau ranka J.Balt. ^ Vyrai dabar už rankikių vedamì (juok. nesavarankiški) Rdn. Kaip ves aklas aklą S.Dauk. Aklas aklą netoli tevès Pj; Sln. Kai aklas aklą veda, tai abu paklysta LTR(Jz). Atbulas nevaikščiok – savo tėvą į pragarą vedi LTR(Mrj). Be akių, be ausų neregius veda (lazda) Dkš. Be kojų, be rankų nereginčius veda (lazda) LTR(Všk). Neregys neregį veda (lazda) LTR.
vestinaĩ adv. Rdn, Eig, vestinõs Vkš: Seniukas [kunigas] laikė mišias, pusę teišlaikė, vestinõs nuvedė Krš. | refl. tr. N: Vieną vaiką in rankų nešuos, kitą vedúos Dg. Ana jį až pažasčio visur vẽdas i vẽdas Klt. Tik ana, sako, kapt mane už rankos ir vedas LTR(Trgn). Tiej du pabroliai, su kuriais aš važiavau, prieina galu stalo ir paima mane až parankės, vienas už vienos rankos, kitas už kitos ir vẽdasi Vs.
2. tr. K pririšus raginti eiti, tempti paskui save: Vadus arklys, kurį pasiėmęs ir vesi J. Tas (arklys) pareis pats, nereiks nė vèsti, nė varyti, nėko Krtn. Ji (karvė) ant ragų vedamà Jrb. Karves vèsma laukan Smal. Gyvulį vẽda [pavasarį], tai parūko švęstais žolynais . Kur vedì, čia nėr žolės! Jrb. Vieną [gyvulį] vẽda, kiti eina Alz. A karvelių nèvedatav? LKT73(Eig). Nèvedam karvių Joninėj in rasos Ign. Karvę vesiù paupėn, ba labai šiulta Aln. Ana (karvė) tik vẽdant ganyt, jos nepririši Klt. Jūs abudu vestàt karvę Ob. Karvė iš viso bloga, lei vẽda parduoti Trk. Pri jaučio nèveda, ka pieno būtum žiemą Trk. Vėlyva [karvė], vesta [prie jaučio] pusėj rugsėjo Klt. Duoda [meška] tam rankosna lenciūgą, kad tik vestái Rod. Telyčia sunku vèst Nmč. Morės nėkumet, ožka buvo vedamà Gršl. Vèski tu, dukra, ganyt ožį LKKIX209(Dv). Žmogus tą arklį vedą̃s Č. Aš imsiu žagrę, tu arklį vèsk Skr. Ved’ šitą arklį, kad i po kojai nebūt . I pamačiau tą eržilą vẽdantį Kv. Šventas Jurgis žirgą vedė KlvD3. Verkčia sesulei, žirgą vesdamai II305. Dėk šimtelį ant stalo, vèsk žirgelį iš dvaro JT436. Vèsime žirgelius į naują stainę, o jaunus svetelius į seklytužę JV537. Prieš kalnelį raitas jojau, nuo kalnelio rankoj vedžiau LLDII277(Srj). Vesk žirgelį pro vartus, o man’ jauną pro kitus LTR(Km). O ko žvengi, žirgužėli, iš stainelės vẽdamas JD640. Jog tasai bus vestas kaip avelė ant užmušimo, o notvers nasrų savo MP151. Kada tavo neprieteliaus jautį alba asilą sutinki beklejojantį, tada tu tą vel jopi vesk BB2Moz23,4. Bei tur veršį lauką užu abazą vesti ir sukūrenti, kaip jisai pirmą veršį sukūreno BB3Moz4,21. Tą gaukite ir veskite jį bukliai VlnE191. ^ Spiriasi kaip ožys vẽdamas an turgų Ėr. Rėka kaip ožys į turgų vedamas S.Dauk. Ir nenorinčią ožką veda į turgų S.Dauk. Sunku vèst nèvedamą ožką Grl. Papras jautelis vedamas, kumelys jojamas J.Jabl. Kas vẽdamas? – Meška, kumelė ir mergelė KlvrŽ. Nevesk ožį į daržą, kops ir patsai B. Nevesk ožio į daržą – pats įšoks LTR(Al, Srd). Ir šuo pryšinas karti vẽdamas Pln. Pripranta i šuo karti vẽdamas Plt. Prieis prieis žalė pri sieto nevedamà Rdn. Dvylika žirgų vienu pavadžiu veda (grėblys) LTR. Penki vyrai vedė jautį pjauti pro girdyklą, pro knabės kiemą (liežuvis ir pirštai) LTR(Užv).
vestinaĩ adv., vestinõs Vkš: Vestinaĩ įvedė į vidų Krg. Trisdešimt penkis kilometrus vestinaĩ turėjau buliuką nuvesti Krž. | refl. tr.: Imk už karčių kumelį ir vèskis Ign. Tu vèskis arklį keliais, nevèskis per laukus Žeml. Teateinie, tepaemie už rago tą karvę i tevediẽs Stl. Kai vedúos karvę, lekia in obuolius, tęsia Klt. Vediẽs šunį, prisiriš’ Dglš. Vedė̃ms vedė̃ms per gronyčią karves Ad. Kad anas būt vedusỹs kumelį rankoj; o tai jojo raitas ir susmušė Arm. Kitos moteriškos iš lauko arklius veste vesdavos, o ji raita parjodavo LKXII243. Kaip dovaną už gerą darbą kelmyne senis galįs vestis paršiuką ir ožką L.Dovyd. Tebesie žiedelis, vèskisi žirgelį JV423. Kad nukėlei balnuželį, veskis ir žirgelį LTR. Tas kunigas juostas tokias tam velniuo metė ant ragų ir vẽdas Lk. Kuris žmogus eidamas turi rankas už nugaros, tai tas su savim velnią vedas LTR(Kp).versti, raginti eiti: Vẽda piršlį karti Rdn. Tu ją (marčią) ved an laužo ir degin LTR(Tvr). ^ Kaltą ir iš bažnyčios veda S.Dauk.einant stumti, varyti: Pritemo – i vesk dviratį a viralinėn, a gurban Mžš. | refl. tr.: Prieš kalniuką tai vẽdės rankose dviratį Dg. Pravažon įvažiuoji, tai kad duodas, sako, kad slysta dviratis, tai vedžiaũs visą kelią Alz. Grėtė matė jį besivedant dviratį per Pamarių kaimą I.Simon.
3. tr. lydėti paprašytą, pakviestą kur eiti: Vẽdė manas brolis mane až stalo [vestuvėse] LzŽ. Imk už rankos ir vèsk svečią prie stalo Ėr. Kur tu mane vedi? LTR(Grv). Jin mane vẽda, tai aš ir einu [į kapus] Skrb. Kur seniau vaiką vèsdavo, – niekur taũ neišves, tupėk namie Brž. Bijojau beeiti, gavo gaspadorius vèsti muni gulti į kamarą Krtn. Po veseiliai vẽda jop sa[vo] žmoną Lz. Tėvas mus ūgino vienas, nèvedė močekos namuosa, kad nestumdyt mūs Kb. Į jaujas, į pirtis vèsdavo kuningus šventyt Sk. Vẽdė muni į bažninčią, vẽdė pri spavienės, vẽdė visur Tl. Vẽdėme ją prie pirmos komunijos Dv. Sulydė žmogų, nèveda pirkion (šnekasi per lietų) Klt. Ved’ in bobulią savo, kai ji girdžia, tai paūtaris Str. I malt, i grūst vèsdavo piemenį [ūkininkas] Dglš. Ir moteris, būdavo, vẽdam kult Krm. Liepė: – Vèsk bunkerin! – Nevesiù, nieko nežnau Prl. Ne kelią rodė, ne svečius vedė in aukštą tėvų dvarą V.Krėv. [Perkūnas] motyną savo saulę par dieną nuvargusią ir nudulkėjusią vakarą vedas į pirtį, idant ryto metą vėl linksma keltumias ir žibėtum S.Dauk. Čystan četvergan [i](Didįjį ketvirtadienį) vaikus vẽda praust krankliai (juok.) Pls. Ėmė mane už rankelės, vedė mane į svirnelį LLDII168(Mrs). Vès mane jauną šienelio grėbti JD1226. Imkie tu mane bernelį, vèskie aukšton klėtelėn DrskD211. Vẽdė mane an alaus, an gardaus, vẽdė mane an medulio, an saldaus (d.) Btrm. Kur mane, tėvulia, vedi, ar lygan laukelin rugelių pjautie, tai duok, tėvulia, plieninį pjautuvėlį LTR(Kb). Veda marčią du kartu ing bažnyčią Vln45. Vesk mus su tavimi, jeng danguj mes būdami tave garbinsim 167. Gelbėm mane, susimilk sunkybėj mano, vedeim keliais tikrais pats PK52. Eikige, vesk tas žmones, kur aš tau sakiau BB2Moz32,34. Anys bijojosi ing Jozefo namus vedami BB1Moz43,18. Ir vedė jop visus ligonis, tūleropomis ligomis ir mūkomis apimtus NTMt4,24. Mes juos Ponop Dievop vestumbim, jamui tarnaut ir garbės jo dugsint mokytumbim MP62. Anas mi veda KN218. Topgi vedė Viešp[ats] Jėzus klausytojus savo SPII177. Vedė jį nuog Kaipošiaus VlnE198. ^ Ar giltinė tave vedė į tą karčemą? Šts. Vesk – neina, palik – verkia Slk. | refl. tr.: Vedúos namo jauną pačią, ir baisumas ema Skp. Anie ejo, i muni vẽdės lygiai Klk. Vèsiamos tavi į veselę, į parėdką, visur vèsiamos, tik šį metą tu ganyk Šts. I motina vèsis muni į bažnyčią Dr. Septyniolikos metų anrašo kavalieriuosna, tada vẽdas vakaruot Žl. Nu vèskiatės, ka noriat, eikiat į tus šokius Lk. Ejo kokį dešimtį kartų ano vèsties Trk. Reikia [nedorėlį] vèsties, kur juoda tamsu, ir paleist Drsk. Vienas leki kaip vel[nia]s, muni nèvedys Trk. Nèvedės ant kalniuko, prašiau, ka vèstųs Erž. | Vẽdas in save vis man’ Juozupas Klt. Vẽdės keturių metų vaiką padėti malkas pjauti Sd. Eję, vẽdęsys tą piemeniuką [, kad parodytų, kur paslėpti pinigai] Krp. Dabar ir atjojo laumė ragana, savo dukterį padavė vesties MPs. Anys (gulbės) pristigo gal vandenio ir vẽdės par miestelį gulbiukus Kvr.Ds, Tr kviesti, vadinti: Vẽdė vẽdė ir neišvedė pasvažinėt Dgl. Vẽdė jis tę ją gyvent Lzd. Anksčiau, kai vyras vẽdė, nevažiavo Lb. Svočia an savę vẽda arba duoda pas jaunąjį pietus Bgs. Tiek užsistojus vẽdė pirtin, baisiausia Klt. Vẽdė ją gryčion, a ana nejo Žl. Nor[ėj]au jau vèst eit, sėdi pardien Klt. Mergos muzikantą in večerios vẽda Arm. Apyneli žaliasis, puroneli gražiasis, tavi pylė į taurelę, muni vedė į tancelių D15. | Volungė vẽda grybaut prieš lietų Trgn. | prk.: Nelaimė vedė Ukm. Tas buteliukas, matai, vẽda visur Jrb. Vienan šonan, kitan šonan – butelis vẽda (apie girto žmogaus eiseną) Švnč. Alutis vedė, arielka lydėjo, šaly kelio prie berželio radau nakvynėlę LTR(Vb). Girtybė sutikta ves ant viso pikto LTR. Gieda i gieda par naktį, vẽda iš kantrybės, i gan . Kvaili juokai barnin veda Vrn. Eik, kerėpla, nevèsk piktuman Žl. Nevèsk manęs širdin Šlčn. Toki senė bobutė buvo, liūb muni vès į apmaudą Šts. Žmogų prapultin vèst tai negalima Ml. Tik manę jau į kokią negandą neįveskit; vèskit į gerą Vlkš. Žinai gerai, jaunoji Marele, kad aš tevi į vargelį vedù (d.) Krp. Kam vedì didžian mane vargelin Trgn. Sūnus Dievo … veda mus iš didžio vargo 182. Nekaltybė turės geruosius vesti VlnE170. Ir nevedi mus ing pagundinimą, bet gelbėk mus nuog viso pikto 105. Tuomet Judas, kurs buvo jį išdavęs, matydamas, kad jis pasmerktas, gailesčio vedamas nunešė atgal vyriausiems kunigams ir vyresniesiems tris dešimtis sidabrinių SkvMt27,3. Ir tai pirm bėgt ižg to pasaulio girion, sergėkis ir vangstyk to viso, kas norint tave piktop vẽda DP108. Tave visad traukia ir veda daugesn piktop, o negi gerop MP87. Pametę piktuosius būdus svietiškus, kurie tiesiogui ing prapultį veda DP72. Bažnyčia krikščionių renka, gina, vienybėn mus veda PK113. Kuriuos [žmones] žvaizdė est vedus Jeruzaliaus miestan PK158. Todėlei mūsų Ponas Kristus, žinodamas šiuos pasiuntinius netikinčius jo prisikėlimo ir šiteipo netikru keliu vaikščiojančius, norėdamas juos ton vieron vestų, nū pats jiemus gyvas pasirodo BPII21.kviesti (šokti): Tep tai bernai vèsdavo: ateina, nusilenkia ir vẽda šokt Plv. Turi mergina eit šokt, kai bernas vẽda Eiš. Vẽda šokt tie berniokai tuos pamergius LKT258(Ps). Visokius ratelius vaikiai vẽda šokti muni Yl. Katrų nèveda šokti, susiima rankoms i šoka vienos Krž. Vẽda šoktų –aš atatupsta traukiuos Pl. Atvažiavo svečiai, priimi, tuoj vẽdam šoktie Plvn. Aš tave pabučiuosiu, kad tik mane nevestái šokt Žln. Antanas, nenorėdamas, idant vel bandytų šokin jį vesti, pametė saliūną ir per priemenę išejo ant kiemo Vrp1889,52. O vilkelis nabagėlis vedė ožką šoktie BsO74. Eičiau, vèsčiau aš ją šokti, kad turėčiau dovanų JV916. ^ Kaip jaunas buvau, tai kalnus ir klonis ariau, o kai pasenau, mergas šokt vedžiau (odiniai batai) Sim. | refl. tr.: O vilkelis linksmas esąs, vesis ožką šokti RD20. 4. tr., intr. Lex26,92,104, CII938, SC54, Q88,612, H, R, J, KI328, RtŽ, Š, Rtr, , imti žmoną: Pačią vedant ar ištekant, kaip dabar regėjom, gėrynes kėlė S.Dauk. Vestinà merga K; B, , N. Vestina merga, nuotaka 520. Žadu vesti savie pačią M.Valanč. Jaunikaitis paskiria sau ištikimą draugą už piršlį ir joja su juomi į butą ūkininko, kur yra aprenkama vèsima merga JR6. Dar Anelė nevedamà Ss. Buvo vẽdęs mano vyro seserį Dgp. Graži, ir aš jos noriu vèst Brž. Antrą kartą nebèvedžiau NdŽ. Turtingai vèsti NdŽ. Tris mėnasius reikės pabūt nevẽdus (po žmonos mirties) Grv. Paukšt vyras ją meta, kitą vẽda Drsk. Niekai senam vèst, vèsk jaunesnis Skp. Toks jaunas esi, o tokią augusią pačią vedì Rd. Su vedusiu gulėjau, t. y. su ženotu J. Dar nevedęs B. Nevẽdęs K; Q588, R, , N, M, LL110. Vaikai yra visi vẽdę Skdv. Anas vẽdęs buvo, išsiskyrė Dgč. Tėvas buvo vẽdęs antrą sykį LKT104(Pd). Turėjo tą tatai vẽdusį sūnų ten už kelių kilometrų Sd. Buvo nevẽdęs, senas kavalierius Bb. Vienas vedęs buvo, o antras nevedęs Ns1848,217. Ir atjojo trys bernyčiai, visi trys nevẽdę JV550. Tekėjusių ir vedusiųjų luome svetimoterių ir svetimvyrių nebūtų DP50. Jei vẽda, tai kad ir ant rugių lysvės (paskubomis, nepasiruošę) Klvr. Gerą žmoną vesì, kalnais vaikščiosi (būsi laimingas), prastą žmoną vesì, kloniais vaikščiosi (vargsi) Vrn. Kad manę vèstum, tai aptiesčia visą dvarą drobytėlėm JT290. Ar jos bobutė iš mūsų kiemo vestà buvo? Skp. Aš ne iš tolie vestà – iš už keturių gyvenimų Pp. Aš iš miestelio į Žilionis vestà Šd. Muno pati nū Kuršėnų vestà Lk. Anie ieškojo ano sūnaus, čia buvo palikusi mergė nevestà Trk. Kas bus iš mergelės, kad liksi nevestà (d.) Tvr. Nėra už ką pykti, atėjo laikas, moteriškė vedama ne už mylimojo, už vedančiojo turi eiti LzP. Lietuvos kunigaikščiai vesdavo sau žmonas gudų kunigaikštaites K.Būg. Karalaitis įsimylėjo Jonelio moterį ir nežinojo, kokiu būdu galėtų vestie BsMtII258. Ar tai ne dienos jaunam nevedus! (d.) J.Jabl. Paversiu sūnelį ąžuolėliu, o kitą – uoselėliu, o tą vestą mergiščią – karčia epušėle! LTsIII312(Dv). Per vasarėlę mergelę mylėjau, o rudenėlį vèstie ją žadėjau DrskD76. Nevèsiu puikios, o nė bagotos, vèsiu vargų mergelę JD1246. Mergytę vẽdęs, jaunąją parvedęs, ir lovelę padaryčiau JV183. Iš Palangos sau žirgelį pirksiu, iš bajorų sau panelę vesiu LTR(Trg). Nevesiu našlelės, nemylėsiu, našlelės vaikelių nelinguosiu D14. Mėnuo saulužę vedė pirmą pavasarelį RD27. Kulką vedžiau sau už žmoną, kardas buvo man svočia LTR(Lp), Klvr. Kas muni ves ves, didį kraitį ras ras: du kubilu grybų, tretį baravykų (d.) Plt. Vedė jie anų dukterę sau ing moteres BBTeis3,5. Bylo, idant kiekvienas, kuris moterį jau vẽdęs est, idant su ja gyventų, idant jos nopleistų DP71. Vaikai šio svieto veda ir teka NTLuk20,34. Klausimėgu tada jūsų, kad darytumėte visą tą piktą daiktą peržengdami prieš Dievą mūsų bevedant sau svetimas moteris ChNe13,27. Vesiu tave, jei gimdytojai satars MT225. Netikusi duktė nevesta pasiliekta, ir ji savo tėvui apmaudą daro Bb1Sir22,4. Idant gentainę savą artimą nevestų ing moterį BPI177. ^ Taisos (Užsigeidė Slnt) kaip senas jauną vesti Sch111(Rg). Ko krioši kaip vakar vestóji Nm. Ko šmurksai kai vakar vesta LMD(Slv). Kai veda (teka), linksma yra, kai kelnių prašo, verksmas ima IV513. Jaunas vedęs, jauna tekėjusi nesigailėkis: užaugs sūnūs kai broliai, dukters kai sesers B151. Nenoriančią vedęs nepasidžiaugsi VP33. Nenuliūsk anksti kėlęs, jaunas vedęs LTR(Vl). Varu vedęs nepasidžiaugsi PPr160. Nevedus vargai, parvedus vaikai KlvK108. Bėda vedus, bėda nevedus KrvP(Mrj). Vesti – tai ne arklį mainyti LTsV146(Srd). Neieškok toli pačios vesti, nei arklio pirkti Tr. Kad reik pačią vesti, ir naktis trumpa S.Dauk. Mešką vedęs meška ir džiaugsys D167psl. Dėkuo vedančiam, išgrauž žadančiam Žem. Nelauk žadančio, eik už vẽdančio Šauk. Senas jauną ves, pasiėmęs nepames MTtVII48. Nenoriu vesti, gaila pamesti LTsV83. Nei vest, nei pamest Ml. Tas nemes, kitas nevès, o tikrasis nematys (atsako moteris, kai jai priekaištauja dėl išvaizdos) Šk. Čiupt vedęs, čiupt nevedęs (durys) B. | refl. tr., intr. NdŽ: Šitas vaikas vẽdasi, aš viena lienku Ukm. [Sūnus] norėjo vèstis, tai motina draskėsi, nenorėjo Jsv. Ką jau senam vèstis, tai geriau jaunam Lb. Dar už mamą gražesnės nerado, kai atras, tada vèsis (juok.) Grš. Vedžiaũs in ket[u]riasdešim metų Švnč. Tėvulis kitąroz nèsvedė, be pamotės užūgino tėvas [paliktus vaikus] Drsk. Penkelis metus nesìvedė, o po tam apsivedė JnšM. Nuvažiavo jis (senelis) į Mikailiškius, iš tę ir žmoną vẽdęsis Bsg. Aš nesvẽdęs, berniukas Grv. Vedusis Sut. Pameskiat tokį piktą gyvenimą, da veskitės moteres BPI179. Valgys ir gers, ko norės, be apsirinkimo valgymų, vesis, tekėsis ne teip kaip pridera DP13. Dievas smarkiai žydamus uždraudė, idant nevestųs nei tekėtųs su pahonimis DP70.part. praet. pl. esantys santuokoje, susituokę (apie vyrą ir žmoną): Jie jau seniai vẽdę . Vẽdusiųjų pora NdŽ. Vẽdę tokie buvo žmones, rimti, ateidavo arbatos gert Ant. Vedu nebuvov vẽdusiu Plt. | refl.: Mylias mylias, negalia gyvénti, o vẽdęsi mušas Sg. 5. tr., intr. K, Smln, NmŽ imti vyrą, eiti už vyro, tekėti: Ji tą vyrą galėjo vèsti Sch174. Ji rusutė, o tura vokytį vẽdusi Rsn. Dukterys vẽdė į Rusnę, su vaikais gyvena Rsn. Po metų ir jauniausioji panorėjus vèst sukviesdino daugybę princų į žvalgus Jrk136. [Karaliaus duktė] nė vieną kitokį nenorėjo vest, kaip tik vyrą su žalia barzda PrL. Ar tai ne dienos jaunai nevẽdus, kad augau pas močiužę? LB15. Tik aš vèsiu būro vaiką, būro vaiką artojuką LB67. 6. refl. NdŽ, , Ad tuoktis: Bernas ir merga vienas kitą pamylėjo ir susikalbėjo vestis LTR(Aln). Testa vẽdas, kad nori Grv. Kap vẽdasis, an užsakų reikė[jo] duot Drs. Pasako kunigas per pamokslą, kas vẽdas Dg. Anksčiau mergaitė vẽdasi ar berniukas, ir visas jaunimas ateido išleist Kvr. Jaunimas vẽdasi, lieka kolūky, jei turi kur gyvęt Plv. Senė pamirė, o senis vedėsi su kita Švnč. Ar dabar mudu vèsimės, ar rudenio lauksim? Grl. Mes vedėmės lygus su lygiu I.Simon. 7. refl. Ds, Grl, Žg eiti drauge: Ai, man kai gražu būdavo, su vaikais kai vẽdas momos Dgč. Su žmona vẽdas Sigitas Aln. Tai kurgi vẽdatės kai Meira su pačia? Sdk. Čia kažin kokie vẽdas? – Vetrinaras ir Vizbaraičia Skp. Vẽdasi su savo šunimis LB208. Vedasi ji su tuom avinėliu, atėjo į tokį dvarą pas poną BsMtI82. ^ Kas čia dedas, kas čia dedas, iš kermošiaus po du vẽdas Lb. 8. tr. , NdŽ būti vedliu, vadovauti, rodyti kelią: Proproproanūkis varo du šimtu karvių, o mano proseneliai kariuomenę vèsdavo mūšin Skp. Tu vesi mano karius V.Krėv. Gad šarvotas ves (paraštėje bus vadu) pulką ir vėl atgrąžins BB1Moz49,19. Kareivių pulkelį pulkaunykas veda, o mano bernelį in grabelį deda LTR(Mrs). Ažuskrenda vis priekin paukštė, ažuskrenda, gal vẽda kitas Klt. Tie mažiejie ančiukai pradėjo vèst tuo didžiuosius Jrb. | Mus žvaigždė vẽdė, o dabar žvaigždė prapuolė, mes nežinom kur eit (ps.) Slk. Vedė jas Paukščių kelias žvaigždėtas, lydėjo širdis į tolimąsias, į numylėtas šalis Mair. | kng.: Posėdžius jis vedė greitai, tvirtai žinodamas, ko nori A.Vencl. Įvykdžiusi savo uždavinį, ji (tauta) užleidžia vedamąjį vaidmenį kitai tautai EncIX1185. | prk.: Mes veikiame ne tik protu, bet ir širdies vedami V.Myk-Put. Gerų norų vẽdamas 1. Man atrodo, kad dainos tai į gerą pusę žmogų veda . Eiles rašiau vedamas vien įgimto palinkimo V.Myk-Put. Aš pats ėjau pas tave klastingų minčių vedamas V.Krėv. Ir vėl laivai išplaukia į šiaurę, bet jau visai kitų tikslų vedami K.Bor. Kai jau kitas galas vẽda galvą, tai tada jau nebėr nieko Gdr.(lenkų, vokiečių) protas nèveda, kap čia lietuvis nori pats sau gyvent Vžn. Gal pradeda širdis šiteip vèst Skp. Dar aš kojas turu, dar aš nusivelku, kur muni širdis vẽda Krš. Aš einu, kur vėjas pučia, kur akys veda, aš einu visur, kur tik skamba šventa tėvų kalba, kur dar nesu buvęs V.Krėv. Muzikoj mane pati ausis vẽda Arm. Kur nosis vẽda, čia eina, ką akys mato, to reikia – tai dabar žmonės! Jrb. ^ Sveikata žmogų vẽda NžR. Protas žmogų tiesiai vẽda Tr. 9. tr., intr. , NdŽ dainuoti, giedoti, griežti pirmuoju balsu: Pirmgiedotojis, kurs balsą vẽda KII329. Giedot galiu, ė vèst negaliu . Vienos vẽda, kitos taria par mojavą Sdb. Plonu vẽdamu [balsu] giedodavo Švnč. Aš eidavau kaiman vèst dainuot, dabar te dunstu, negaliu išdainuot Ppl. Vẽda tai tokia kita, ne aš, aš tik pritariu Mrk. Tarti mas abidvi galiam, o vèst negaliam Rdn. Ansambliuky dalyvauju, bet jau vedù su kitom, vienai sunku Šmn. Tu vesk – tavo balsas gražesnis A.Vien. Paėmęs švilpynę, vedė dainos gaidą Žem. Smuikas paėmė aukštą gaidą ir vienas vedė melodiją . Pipirėdis tupi aukštai ir švilpauja. Kurs aukščiau, tas veda, kurie žemiau, tie taria Blv. Ji pirmoji vedė giesmę Skv2Moz15,21. Vedamàsis tonas MuzŽ. 10. tr., intr. , NdŽ būti nusitęsusiam, eiti kuria kryptimi: Agrastų takai par sodą vẽda PnmŽ. Šitas kelelis vẽda į Nemuną PnmA. Radom pėdas vestàs, bet karvę vagys jau buvo papjovę Šts. Į pamarių kaimą veda daug kelių I.Simon. Kelias buvo engus ir vedė per dirvas A.Vaičiul. Metų metais mindžioti mediniai laiptai vedė į antrąjį aukštą J.Balt. Ant kur ved kelelis? KlvD9. Kuris [kelias] veda ing visokią tiesą ir mokslus, ir teisybes DP449. Siauras kelias, kuris vẽda ing karalystę dangų DP525. | Didelis kambarys, iš kurio vienos didelės durys veda į salę, o kitos mažesnės – į orą P.Vaičiūn. Atėjo vartump geležiniump, kurie veda miestan BtApD12,10. 11. tr. NdŽ rodyti (kelią, kokią vietą): Žvejys vedė kelią J.Balč. Da kelią vẽdė kelis kilometrus Vlkv. Katinas vẽdė kelią, o šitie paskui išėjo (ps.) Ss. Aš pirma skrisiu, kelelį vesiù, o jūs paskui bėkit (ps.) Dkšt. I tas žilvitis vẽda, kame yra vanduo, ta tujau sukas sukas Žlb. Žalios girios balandėlis ma[n] kelelį vẽdė JV236. Sąžinia yra anoji šviesa, kurią Dievas ant mūsų paspendė ir širdyse mūsų pažiebė, idant mums vestų kelią ir parodytų, kas gera, kas pikta A.Baran. ^ Vyža čebatui kelią vẽda J.Jabl(Šl), Š(Šmn). Du bėga, du veja, vienas kelią vẽda (vežimas) Alvt. Kumelytė žabalytė vẽda kelią be vadelių, atsigrįžta – nėr vėželių (laivas) Ds. 12. tr., intr. NdŽ pagrįsti kieno pradžią, kildinti: Lytis Lietva neįtikima, kadangi tai yra vėlyvesnė lytis, ir iš jos vesti senovišką lietuvišką formą netinka A.Sal. Nemuno vardas gali būti vedamas ne tiktai iš priebalsinio kamieno K.Būg. Sala vestina yra iš veiksmažodžio salti . Pradžią savo Juozapas vedė, rods, iš karališkos giminės, vienok buvo neturtingas M.Valanč. | refl. NdŽ: Melagėnai (Mielagėnai) vẽdasi nuo melagio (juok.) Ml. 13. intr. pavėdėti, būti panašiam į ką: Ana in močią kiek vẽda Klt. Iš burnos kaip čia in tėvą vẽda mergiotė Klt. Kanapinė gyvatė į juodą vẽda, gelžinė – į margą Ldv. 14. tr., intr. , NdŽ, PnmŽ, Krk duoti vaisių, derėti: Vyšnios tos kad vèsdavo vaisiaus! Vdk. Ta obelis tei vẽda gerai. Į tą reikia skiepyt, kur nèveda [p]Jrb. Kas antrais [metais] vẽda, geri obuoliai Graž. Šįmet mūs braškės visai nèveda Slv. Paliksi [serbentų] šakutes – mažiau vẽda kitais metais Kvr. Dauguma piktžolių yra labai vislios, tai yra, veda daugybę sėklų J.Krišč. Pagraužtas javas grūdų neveda EncV327. Šiltesniame ore augę vynmedžiai, kurie vedę vynuoges LTII474(Bs). O tie žiedeliai, o tie baltiejie vẽdė juodas uogeles JV1091. | prk.: Kaip nei jokia daugkalbystė nieko nešelpia, taip ir šita daugrašystė, žinoma, neveda nė jokių vaisių A1885,73. ^ Kas be žiedų uogas veda? (kadagys) LTR(Mrj). Koks medis žiemą vaisių veda? LTR. 15. tr., intr. Š, E, ŽŪŽ69, NdŽ, , 1, LzŽ turėti jauniklių, vaikuotis: Tuo vẽdus krekeną įpilk į gerklę karvės, tai veikiai apims jautį J. Veršį vesti, turėti I. Rudenį karvė turia vèsti Ktč. Sakanti, ka už pusantro mėnesio tura karvė vèsti Vvr. Karvelė, dėkuo Dievuo, laimingai apsibėgo, tai kovo mėnesį i vès Žr. I nebatsikėlė daugiau ta karvė, tuo atsigulimu i vẽdė Lkv. Karvė vẽdė stambų veršį Krž. Karvė tuo vedus duoda daug pieno J.Jabl(Als). Ans nupirko vieną tokią jauną karvelę, i ta vèsianti Sd. Aš noriu vieną gerą šviežiai vedusią karvę parduoti LC1883,10. Ar vẽdusi yra [ožka]? – Ne, bergždi Žr. Esu matęs baltą vestą kumelį, bet tokių retybėse Ggr. Kita avis vès du vaiku, kita tris Lpl. Jei Kūčių dieną ateina dvi bobos, tai avys veda dvynukus LTR(Klvr). Kalėdose kai eina po vieną – vieną [ėriuką] vès avelė Dglš. Ta kiaulė buvo vèsianti LKT79(Pln). Nu turu dabar dvi kiauli vèsianti Kl. Yra atsitikę, ka kiaulė vẽda i praryna tą savo vaiką End. Gyvatė gyvus gyvačiukus vẽda Pln. Ant svočiutės rankų žiurkė vaikus vẽdė JV737. ^ Kur vilkas vaikus vẽda, ten kumeliukų nepjauja Grš. Kur vilkas vaikus veda, ten (čia Erž) avių nepjauna Vdžg. Ar daug kiaulė paršų vẽda? (klausiama suėmus kitam už nosies). – Visus! (taip atsakius, paleidžiama) Lp. Pasiutusi šėmutė pasiutusius veršius vẽda (šaudyklė) Jn(Kv). | refl. NdŽ, Zt: Kita avelė vẽdas po tris [ėriukus], kita – po du, kita – po vieną, nelygu veislė LKT240(Žml). Muno avis nebvèsis, ėraičių nebebūs Sd. Lengvai vèsdavos mano karvytė Trgn. Tokiam laike mažai vẽdasi [karvės] Sdb. Koks tas gyvolelis prisilaiko, jeigu margas, ta margi gyvoliai vẽdas Plng. Kiškiai pievoj vẽdasi Dv. Mes matėm, kaip gyvatė vẽdas Ppl. 16. tr. perėti: Šakų apie mus yra, vẽda [paukščiai] vaikus Vlk. Krūmai tokie prie vandenio, tai juose antys ir vaikus vẽda Pv. Gyvutės vaikus vẽdė Dg. Po dvejus vẽda vaikus blezdingos Rnv. Špokai veda vaikus Šts. Juk aš kitą mėnesį vėl galėsiu ženyties, kaip balandis vaikus vèsti (juok.) Brs. Vẽdė vaikus pelėda DrskD249. Ved gervė, ved gervelė, ved gervelė vaikelius LTR(Krtn). Ta vištelė kiaušius deda, iš tų kiaušių vaikus vẽda mažučius, gražučius, geltonus (d.) Aps. ^ Kogi kvaksi, gal viščiokus vesì (sakoma vis burbančiam) Žl. | refl.: Busilas buvo mūs kieme (kaime), vẽdėsi Arm. Gulbės tos čia laksto, ale vaikų čia nèsveda Vlk. Skregždės, kur vẽdas po stogais, lipo iš purvyno lizdus Pls. Špokai vẽdasi skrynelėj Dv.auginti perus: Bitės nenori kirmio vest Dv. Bitės vẽda ituos dupliuosa Rod. 17. tr. R, R413, , 556, N, Rtr, NdŽ, ppr. juok. gimdyti: Ta moteriškė jau penkis kūdikius vẽdusi K. Vaikus vẽda ir vẽda, o linksmi graži, nesudribusi Krš. Dvyleka vaikų vẽdė – sveika boba kaip burkštinas Pvn. Tankiai vès liuob vaikus, ne taip kaip dabar Krš. An karto po du vedù: sūnūs buvo ir paskiau dukros dvijai kartu Kpr. Kai jauna buvau ir vaikus vedžiaũ, mano blauzdos buvo gražios Skr. Tai tik tie vaikai vėl vès vaikus, tai pasiust reiks Žg. O jei moteriškė suvalgys dvilypį riešutą, tai ves visuomet dvynus LMD(Grv). Yra vaiką vẽdusi [mergina] – anos toksai vainikas Rdn. Ji per venčiavonės peržengimą iš kito vaikus veda BbSir23,33. ^ Čia buvo akmenynė, velniai vaikus galėjo vèst Ar. Motriška vaikų nevẽdusi nėkai, kaip štulpas tankiai paliekta Krš. Pasiutusi motina vaikus vẽda (muškieta) MitII194(BsM). Išdūkus boba pasiutusius vaikus vẽda (patranka) JT106. Medinė lova, geležinė boba – pasiutusius vaikus veda (šautuvas) BsM.
nevestinai adv.: Neturiamai, nevestinai vaikų, nevaisingai I.
18. tr. veisti, dauginti, gausinti: Tą sodelį pradėjau vèst Dg. Vedù vedù, visą atšlaimą apsodinau, i nėr slyvų Klt. Pupas vèskit, ažderės mūs žemėj Dglš. Rugys žemę taiso, ale ir veją vẽda Klt. | prk.: Svetima kapeika rublių vẽda Lkv. Man litas litą vẽda Lp. Kalba kalbą vẽda Švnč, Prng, Tr. Šnekta šnektą vẽda Srj. Matai, žodis žodį vẽda Mrj. Viena tą atsimeni, kita kitą – daina dainą veda Vlk. ^ Nosia bado – auksą veda (žagrė) LTsV627(Sv). | refl.: [Darželinis palėpštis] laikomas Lietuvoj daržūse – žemėj liesoj smiltingoj vedas gerai P. 19. refl. LzŽ veistis, daugintis: Kas čia mūs pirkioj nešvaru – tik pelėm vèstis LKKXIII137(Grv). Šiemet musios labai vẽdas Dglš. Kad utėlės nesivèst, eini tankiai prausties Aps. Tokios duplios bitėm vèstis Rud. Žalčiai tvarte vẽdės Pls. Katės labai greit vẽdas Dglš. Ten eglyne žilos meškos vẽdasi Dv. Kur tankesni miškai, tę ir vẽdasi vilkai Dbč.rastis, plisti: Driežas apmyžo koją, vẽdas puvėsis Ign. Man šito kvaraba vẽdas i vẽdas, negaliu išsiliečyt Aps. 20. tr., intr. vykdyti savo funkcijas, gerai veikti: Jau kojos manęs nèveda Dglš. Kojos nelabai vèst pradėjo Antz. Akys nežiūri, nemato, kap reikia, kojos nèveda, kur reikia Graž. Vaikeli, eitau valgyt, tik mano akes nèveda Vrn. Nežinau, ar itai galva nèveda, ar vadžioja kas: eimu ir visa vienan daikte Lz. Ot jai vẽda galva: moka raščiukų iš marškos padaryt Aln. Galva jau nebe teip vẽda Vžns. Jau močiutės galva nelabai vẽda Ūd. Didžiausias turtas žmogui protas, kad galva veda, o kad nevès, turtu nieko nepadarysi Ant. Kap kieno galva vẽdė, tep i darė Žln. Smagenai nèveda, ir visa Lz. Per vasarą užmiršau rašyt, rankos kaži kaip vẽda Jnšk. Mani teip sunkiai vẽda ranka (sunkiai rašau) Prk. | Da sveikata šiek tiek vẽda Alks. Sveikata nèveda, ir nieko nereikia Alv. | refl.: Jei katram nesìveda galva, tai ilgai ir neišmoksta Gs. 21. tr. traukti pagal žemę ar kitą pagrindą: Šienapjūtėj sūnus ves pirmąjį dalgį I.Simon. Šunkojis dalgis y[ra] vestè vẽdamas, dobilų nepapjausi Ggr. Žolės? – Vos dalgį vedì Jon. Dedam šakeles terpu balkių ir vẽdam, ir matytie, kur reikia imtie pozas Dgp. 22. tr., intr. NdŽ traukiant kuo rodyti: Pirštu vẽda nuo vienos raidės prie kitos 1. Kaip aš vèsiu, jūs savim (mintyse) skaitykit Sk. Žodžius reikėjo vest dacipulka Antš. | Veda raštą iš taškučių: suvedžioja suvedžioja ir padaro raštus Rdm. 23. tr., intr. NdŽ sukioti (akis) stebint: Akimis vèsti . Vẽda akia, kad nepavogt Pls. Jį ir vèsk akim, kai įeina in seklyčią Alk. Aš einu tiesiog, o jisai akim vẽda į mane Ar. Vaikas žiūri per langą, kiekvieną vežimą akim vẽda Mrj. Ji nespėja akim vèst, kai skaito Skr. 24. tr. OG72, NdŽ, LzŽ, Str ką ilgą tolyn tiesti, rengti, statyti: Elektrą, telefoną vèsti 1. Tenai kelius vẽdėm tokiuos par miškus Pg. Akmenėlius grūdo rankom žmones ir šitą plentą vẽdė Kpč. Kai vẽdė geležinkelį, tai pirko nuo jo medžių LKT310(On). Ė geležinkelį vẽda in Vidžius Dglš. Par pelkes daugiau tus kanalus vẽdė Akm. Vandenio te nėr, reikėjo vèst vanduo iš tolo Ant. Čia ir buvo daug kas subizdę vèst tiliponus Slm. Vedamasis griovys ŽŪŽ90. Reikia pradėti kasti [ravus] nuo pakriūtos ir vesti stačiai į upelį Vrp1889,35. Pataisysiu žagrelę, tiesią vesiu vagelę LTR(Pnd). Kaminą vèskit per stogą Graž. Reikdavo eit dirbtų prie matinykų, rubežius vèsdavo Kp. Kunickis pargobinęs iš Krokuvos mūrininkus, suvarė iš septynių Chodkevyčios valsčių žmonis ir pradėjo vesti sienas M.Valanč.tiesiai ką žymėti, brėžti: Vedamoji (linija) Z.Žem. Riba tarp pietų žemaičių varniškių ir raseiniškių patarmių ties Žemaičių Naumiesčiu vedama neteisingai KlbXXXVIII(1)100. Vedame šalutinę optinę ašį lygiagrečiai krintančiam spinduliui . Po vienam iš viršaus vẽsta vẽsta siūliukui (puošiant eglutę) Klt. Pradėjo anas par sodą linijas vest – ir teip veda, ir teip LTR(Km).judant tiesiai ką daryti: Voras tinklą vẽda Švnč. Jis kirpo drabužius, vedė jiems pirmutinį adinį J.Balč. Vẽda adaton siūlą Dbč. ×25. (sl.) tr. K, Rtr, , NdŽ atlikti kokį darbą, veiksmą, tvarkyti, organizuoti: Ten motina, ne tėvas viską veda J.Jabl. Uošvienė visą tvarką vẽda Antš. Tėvas ten visą laiką ten tą tvarką, viską vẽda Trk. Visą tvarką veselio[je] vẽda kvieslys Slv. Vienuoliai iš senovės vedė pasalom karą A.Janul. Trys karaliai vajavoj[o], didžiulį karą vẽdė Vlk. Jau ana pradės savo gyvenimą vèsti LKT62(Pp). Ma[no] diedukas išgyveno aštuoniasdešimt šešius metus ir viską sa[vo] galva vẽdė LKKXIII135(Grv). Aš visus reikalus vedžiaũ Dglš. Vaikelis užaugo ir išmoko namų gaspadoriaus darbus gerai vèsti BM188(Kri). Neturėjau žirgo, tai parsidaviau laikrodį ir pradėjau ūkį vèst Grv. Pats tik beveik lovoje gulėdamas vedė ūkę Žem. Rėžiuose vedamas ūkis liko beveik tik ten galimas, kur pati šeimyna dirba Pt. Blogiausia, ka žydai visą prekybą vẽdė Graž. Kuopos (nj.) raštinyku buvau, sąskaitas vedù kaip bugalteris, kad ir be mokslo Svn. Anas žino, kiek padeda, skaičių vẽda Dkk. Mokymo priemonėmis mokytojai naudojasi ir vesdami pamoką klasėje sp. Visą mokyklą jis (pradinių klasių mokytojas) vẽdė Adm. Šeštus metus jis veda jūsų klasę K.Bink. Turėjo jis gražų balsą, vedė katedros ir seminarijos chorą V.Myk-Put. Anas korą vẽdė ir pats gražiai giedojo Arm. Domėjosi teatru, lankė B. Sruogos vedamą teatro seminarą LEIX279. Amerikonas su vokiečiu derybas vẽdė Pns. Bet bernaitis visą tą ginčių vedė tik dėl juoko BsPII204. Kap kokią kalbą vèstie tai anas gali Smal. Vieną kartą ėmė vest abudu tokią šnektą LTR(Pns). Aš šnekos nèvedu su nepažįstamu žmogu Šts. Matytumi, prisistojęs ka vẽda rodas, ka vẽda rodas Trk. Liepė klebonams dailiai vesti kningas: apkrikštytųjų, moteris vedusiųjų ir mirusiųjų M.Valanč. Jei yra Dievas, tai jis viską veda ir veda taip, kaip mūsų amžinajai sielai geriau . Vesti, varyti bylą, byloti . Pavynas vesti gyvenimą naują P. Veskiat jau šventą žyvatą 189. Kūną savo viežlyvai vesk 411. Vesk (sūdyk) tu, Pone, bylą mano dūšios ir išgelbėk gyvatą BBRd3,58. Jis deivišką gyvenimą vedė BB1Moz5,24. Gyvatą tikrai angelišką vedė ant to pasaulio DP20. Vedu dienas manas PK65. Pralėjai kraują daugybei, vedei nes dides kovas Ch1Kron22,8. | Pirmuliausia vèskit patys save kai reikia Rod. | prk.: Vedamasis žodis buvo žvejų prievaizdo . Vedamàsis (įžanginis) straipsnis . Romane nėra kokių nors didesnių nukrypimų į šalį nuo vedamosios siužetinės linijos K.Kors. Tie mokslai, kurie padeda pedagogikai nustatyti ugdymo tikslus, yra vedamieji jos mokslai S.Šalk. Ieškokit visų pirma vedamųjų idėjų S.Šalk. ^ Sunku vilkui ūkė vesti, kad laimės nėra E. | refl. tr., intr. Klt: Anys labai gražiai pradėjo vèstis savo gyvenimą Ign. Kas esmi, teip reik vèstis Msn. Jei ana būtų gražiai vẽdusys, seniai būtų ištekėjus Vžns. Dabokimėsig jau, kuria širdžia vèstis turi žmones DP70.tęsti, kas pradėta, varyti toliau: Kaip yra su tamstos darbu „Iš lietuvių rašliavos?“ Ar jisai yra tolyn vedamas? A1884,214. Juškevičiaus žodyną nuo raidės m veda Šlapelis LKKXX56(K.Būg). Da vis vẽdė ir dabar šitą madą senybinę Aps. ^ Meluoji melą, vèsk iki galo Šl. | refl.: Šitai vẽdas ir vẽdas vienas nuo vieno [pasakojimai] iš senybos Aps.tvarkyti kieno veiksmus: Babūnė ta visokių štukų žinos, mumis vẽdė Jdr. Tu ne tik dievobaimingai, bet ir išmintingai vedi savo vaikus V.Piet. ×26. tr. vairuoti: Vèsti traukinį NdŽ. Vedžiau savo lėktuvą tolyn J.Dov. Turėdamas po ranka jūrlapį, kompasą kapitonas ar šturmanas ir užsimerkęs gali vesti laivą . Sielį varo dviejuose: kas pirma eina, tas vẽda galvą, kad neužneštų ant akmens Jon. | Vienas sportininkas pasižymi taiklesniu metimu, kitas geriau moka vesti kamuolį sp. ×27. (sl.) tr. Vj lemti, reikšti: Pinigai visa ką vẽda: duok pinigų – malkų kiek nori Jnšk. Daug veda patarimai iš šalies Antš. ×28. refl. N, 46, , NdŽ, , Snt, Alks laikyti save kuo, dėtis: Didžiu veduos R207, 275. Didžiu veduos, didžiuojuos 271. Didele ponia vẽdas, kas par aš! Krš. Anas ponu vẽdas Strn. Kunigas lenku vedasi J.Jabl. Tokiu stipriu vẽdas, kur ans pasiduos Krš. Didžiu vẽdės, o bevagant nusitverdino Šts. Tik vẽdas sąžiningi, o vagys – turtų prisiplėšę Rdn. Jis iš didžio vẽdas K. Jos i juk smarkiai vẽdės Jrb. Vertingu veskis, kad ir niekad nė skatiko neturėtum J.Jabl. Ponais vedasi, o pliki kaip kipšai LzP. Gaspadorius visu ponu vedėsi: ant jo rankų visas dvaras TS1904,5. Demokratais pas mus vedasi paprastai tie, kurie norį laisvės visur ir visiems žmonėms be jokių skirtumų A.Sm. Žmones bagoti urėdą kokį turintys alba daug išmanantys vedasi didžiais ponais BPII487. ^ Didžiu vedas, šašu dedas LTR(Vl). ×29. (sl.) refl. ppr. impers. , NdŽ, , Zt, Arm, Dglš, Vdšk sektis, gerai eitis: Šiandie man vẽdas: ko tik ieškau, vis randu, kur tik nueinu, visa ką gaunu Str. Itais metais mumi nèsvedė: kiaulė ižgaišo, karvė telią numetė LzŽ. Jam nèsveda niekas LKKXIII28(Grv). Kapgi tau vẽdasi? Švnč. Kaip vèsis gyvent, nėr žinios – išeinam iš savo namų Klt. Gaspadorsta kap nèsveda, tai negali surinkt (susitaupyti) Grv. Tiek mun vẽdės darbas dideliai Žeml. Nu i minti linai mun netiko ir nèvedės Nv. Tarnyba vẽdas neblogai . Kad augt javas, kad skatyna vestų̃sbi gerai! Lz. Kitam i gyvuliai vẽdasi ūgyt Mrc. Kad gyvuliai vedusỹs, būt[ume] greit razsigyvenę Str. Jeigu gyvulį nupirksi iš geros rankos, tai jis vesis, o iš prastos, tai nevesis – nyks i nyks LMD. Vyrai skundėsi, kad arkliai nesìveda Mlt. Labai bitelių turėjo, labai vẽdęsis, i vis tiek išmirė Pšš. Ot buitis (gyvenimas) nèsvedė LKKIX221(Dv). Nèsveda man buitelė Rod. Dėkui ponui Dievui, taip jam vedas mokslas Sz. Mokslas nevedės, ir paliko gaspadoriu Šts. Sako, gerai vẽdasys mokslas Grz. Senatvė[je] nesiveda teip nė kalbėt Ar. Nèsveda, nu ką padarysi, jau su trečiu vyru Dbč. Kur Kalėdose randi dvilypį riešutį, tai reikia pasidėt, tuomet pinigai gerai vesis LMD(Kls). Mums džiaugsmas, kad tamstai ten svetimame sviete gerai vedasi A1884,289. Niekas jam nesivedė, kur ėjo, tę prapuolė Tat. Visos gėrybės jam vedės S.Stan. Tai jam teip vedęsis, javai augę, ir palikęs labai turtingas Sln. Gerai nes vedės mums Egipte Ch4Moz11,18. ^ Kad nevyksta, ir nevedas darbas dirbti J. Kas kam vedas, tam ir laima S.Dauk. Ka nèvedas, i nesekas Krš. Ka nevyksta, tai i nèvedas Trk. Kuriam vẽdas, tam ir dera Pls. Nesveda kortosu, tai vedasi meilėj Ml.
◊ ant kẽlio vèsti padėti prisiminti: Aš tamstą an kẽlio vedù Gdr.
ausià nevèsti OG242, Arm, Švnč neklausyti, nepaisyti: Lig šiol aš i ausià nèvedžiau, ką kur kas ką ūtura Tvr. Anas ir ausià nèveda, ką šienas neišdžiūvęs Prng.
ãvino prõtas vẽda netinkamai elgiasi: Jį ãvino prõtas vẽda Tr.
čiul̃tė vẽdė gul̃ti Kal primenama, kad laikas miegoti. gẽrąją vèsti taikstytis: Gẽrąją vis vẽda ana Klt.
gerù keliù (į gẽrą kẽlią) vèsti Krš gerai mokyti: In gẽrą kẽlią aš jį vedžiaũ Dglš.
į lankàs vèsti plačiai, daug aiškinti: Nevesk manęs į lankas, po velnių! Sakyk trumpai J.Ap.
iš galvõs vèsti Šv kelti didelį nerimą.
iš kẽlio vèsti J.Jabl,
1. 106 netinkamai, neteisingai mokyti, klaidinti: Mum ta motina, žaltys, vẽda iš kẽlio Jnš. Jie čia sumišimą kelia, kvailesnius už save iš kelio veda V.Myk-Put.
2. Mrj kreipti iš doros, tvirkinti: Jis papratęs iš kẽlio vèst – geriau su juo nešutviauk Lkč.
iš prõto vèsti
1. NdŽ, B.Sruog daryti pamišusį.
2. 22 kelti didelį nerimą, gąsdinti: Iš galvos, iš prõto vẽda tie darbai Šv.
kaĩp mir̃ti vẽdamas labai nusiminęs: Roželė ėjo kaip mirti vedama – baimė didžiausia ją ėmė LzP.
kur̃ ãkys vẽda Pnd nekreipiant dėmesio kur, bet kur (eiti): Vai, kad čia dabar būtų Petras! Eitų su juo, kur akys veda V.Myk-Put. Ir dui bėgti, kur akys veda LTR(Pp). Nors eik iš čia, kur akys veda, kojos neša LMD(Vlk).
mérkelis vẽda užkuriõm norisi miego: Jau merkelis veda užkuriom Upn.
neĩ šiknà nevèsti vlg. nekreipti dėmesio, nepaisyti: Aš tavę neĩ šiknà nèvedu! Lp.
nìkį vèsti ožiuotis, priešgyniauti: Nìkį [mergaitė] vẽda, nešnekas Jdr.
óžį (óžius) vèsti [pardúoti, tur̃gun] eiti išpažinties: Kriaučius šiandieną, mačiau, vẽdė óžį KlvrŽ. Sūnau, vèsk óžius pardúot, Velykos ateina Zr. Ryt ožiukùs vèsme tur̃gun Zr.
prie siẽto vèsti raminti, tramdyti: Surašė viską, vẽda py siẽto Pj.
×rankà vẽdasi sekasi: Rankà nebvèsis, jei perkant kas padyvys Šts. Ka gerai rankà vèstumias, margaryčių iš tavo pusės priklausė Yl.
saulė́žolėn vèsti; LTR(Kp) mokyti (visai nemokantį). (kur)
velniaĩ (vélnias, vilkaĩ) vẽda vaikùs
1. Sln, Skdv, Jnš apie neįeinamą, neišbrendamą, negyvenamą vietą: Toki bala buvo, tai tę vélnias vaikùs vẽdė – klampumynai Kpč. Tose balose velniaĩ vaikùs vèsdavo, niekas neįeidavo, o dabar burokus sodina Pc. Tai didelis raistas buvo – vilkaĩ vaikùs vẽdė Jz. Velniaĩ vaikùs i vès tarp to daržo, jeigu neišravėsi Šln. Kur [pievos] neišpjauna, tengi te vilkaĩ vaikùs galia vèst, te baisu žiūrėt Pl. Aš tę nebuvau – tę (Sibire) velniaĩ vaikùs vẽda Jrb.
2. Nm apie didelę netvarką: Nešvari boba – trobo[je] velniaĩ vaikùs vẽda Krš. Virtuvė[je] pri anų vilkaĩ vaikùs vẽda Krš.
\ vesti; antvesti; apvesti; paapsivesti; atvesti; davesti; įvesti; išvesti; paišvesti; nuvesti; panuvesti; papanusivesti; pavesti; padvesti; parvesti; paparsivesti; pervesti; pravesti; privesti; paprivesti; razvesti; suvesti; užvesti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • Vesti — Beschreibung Tageszeitung Sprache Serbisch Verlag Nidda Verlag GmbH Erstausgabe 15. Dezember& …   Deutsch Wikipedia

  • vesti — VESTÍ, vestesc, vb. IV. 1. tranz. A aduce la cunoştinţă, a face cunoscut; a înştiinţa, a anunţa, a informa. ♦ A face să se prevadă; a prevesti. 2. refl. A şi face cunoscută, simţită existenţă sau prezenţa. 3. refl. (înv.) A deveni vestit, faimos …   Dicționar Român

  • Vesti — ( ru. Вести) is a VGTRK owned international Russian language news channel from Russia. It covers major national and international events with a Russian perspective and a focus on domestic issues.The channel aspires to give a broad and impartial… …   Wikipedia

  • VESTI — apud Lupum Protospatham, in Chron. A. C. 1051. Descendit Argyrus Magister, Vesti et Dux italiae. Et in Charta veter. apud Ughellum, Nos Iohannes Domini gratiâ Dux et Imperialis Patricius, Antyphatus, Vesti: ex Graeco Βέςτης, dignitas fuit… …   Hofmann J. Lexicon universale

  • vesti — vèsti vksm. Vai̇̃kas nepaei̇̃na, rei̇̃kia vèsti už rañkos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • vêsti — (što) nesvrš. 〈prez. vézem, pril. sad. vézūći, prid. rad. vêzao, prid. trp. vèzen, gl. im. vézēnje〉 1. {{001f}}ukrašavati, kititi vezom 2. {{001f}}pren. a. {{001f}}sitno plesati b. {{001f}}(+ potenc.) naširoko i kićeno pričati …   Veliki rječnik hrvatskoga jezika

  • vesti — vȇsti (što) nesvrš. <prez. vézem, pril. sad. vézūći, prid. rad. vȇzao, prid. trp. vèzen, gl. im. vézēnje> DEFINICIJA 1. ukrašavati, kititi vezom 2. pren. a. sitno plesati b. [i] (+ potenc.)[/i] naširoko i kićeno pričati ETIMOLOGIJA vidi… …   Hrvatski jezični portal

  • Vesti.ru — Вести.ру (http://vesti.ru/) домен второго уровня в , в котором в разное время в новейшей истории России размещались три разных интернет СМИ. Был зарегистрирован 4 августа 1999 года на имя известного российского политолога Глеба Павловского,… …   Википедия

  • vêsti — vêdem nedov., vêdel in védel vêdla, stil. vèl vêla (é) 1. knjiž. kot spremljevalec, vodnik delati, da kdo kam gre; peljati: vesti gosta v sobo; vesti komu konja / vesti koga za roko, pod roko // delati, da kdo pride pod nadzorstvom na določeno… …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • vėsti — vėsti, ta, o (vėdo) intr. K, Š, FrnW, DrskŽ; N, vėsti, vėdžia, vėdė; SD301,356, N 1. K, NdŽ darytis vėsiam, šaltesniam (apie orą): Oras jau vėsta DŽ. Vakaras pradeda vėsti, ir aš turiu keliauti toliau J.Balč. | Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo… …   Dictionary of the Lithuanian Language


Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.